Birželis buvo kupinas įvairiausių darbų tiek darže, tiek ir už jo ribų, todėl apie pirmąją mėnesio pusę viskas viename blog'o įraše. Darže išnaikinti ridikėliai - iš pusės lysvės vos pora valgomų ridikėlių. Pirma mintis buvo ta, jog kažką ne taip padarėm, susodinom per anksti ar netinkamai. Tačiau kaimynė, kurios daržas šiek tiek tolėliau, susidūrė su ta pačia problema, tad gal ir orai nelabai tinkami ridikėliams šiais metais.
Dar pasodinom šiek tiek aviečių naujesniame (apatiniame) darže, pagausinom kopūstų, nes augo tik vienas atsilaikęs po krušos, žemėn įkišom moliūgus, reikės pasėti kukurūzus ir, žinoma, teks rūpintis tuo, kas dar auga.
Džiugu, kad jau paragavom pirmųjų braškių, kurios iš tiesų labai skanios, nors krūmeliai, matosi, ne pirmos jaunystės. Džiaugiamės ir labai gausiu salotų derliumi, svogūnais, kurių didesni labai traškūs ir ganėtinai aitrūs. Na ir labai laukiu, kada gi pradės megztis žemuoginių špinatų uogos, vis dar tikiuosi, kad jų bus tiek daug, jog bus galima pamėginti pagaminti vyno, bet kuo toliau, tuo labiau pradedu tuo abejoti.
Visa kita puikiai matosi fotografijose: agurkai didėja akyse, pomidorai maži (čia bus vyšniniai), tačiau žydi, morkos auga, petražolių net pora rūšių, saulėgrąžos liko 3 iš 5, tačiau stiebiasi aukštyn sparčiai, o žirnius žadam parišti jau kokias dvi savaites... Vis pasimiršta, tačiau niekas netrukdo jiems augti ir žydėti.
Man tai labai patinka vyšniniai pomidorai, nes juos ne tik labai patogu valgyti, bet su jais ir dekoruoti patiekalai atrodo stulbinančiai.
ReplyDelete